2016 m. vasario 29 dieną priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, įtvirtinantis šiuolaikiškus profesinės etikos standartus. Kodeksas priimtas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime, kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 43 str. 2 dalyje.
Tai – trečioji Kodekso redakcija. Pirmasis Kodeksas buvo priimtas 1996 m., tais pačiais metais, kaip ir Visuomenės informavimo įstatymas, numatantis žurnalistų ir leidėjų savitvarkos institucijos – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos – steigimą. Po kiek daugiau nei dešimties metų, 2005-aisiais, Žurnalistų ir leidėjų susirinkimas patvirtino naują Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. 2014 m. buvo pakeistas Visuomenės informavimo įstatymas, kuris numatė, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų eitkos komisiją keičianti Visuomenės informavimo etikos komisija turi dirbti vadovaudamasi Visuomenės informavimo etikos kodeksu. Tad praėjus dešimtmečiui po II-ojo Kodekso priėmimo, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos patvirtino naująjį etikos kodeksą.
Visuomenės informavimo etikos kodekso kūrimas truko beveik metus – nuo 2015-ųjų pavasario. Jį rengė darbo grupė, vadovaujama VDU prof. Audronės Nugaraitės. Pastabas ir pasiūlymus kodeksui teikė viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, žurnalistai. Kodekso projektas buvo paskelbtas viešai, o dalyvauti viešame svarstyme galėjo visi suinteresuoti asmenys.
Pasiūlymuose ir pastabose, kurias gavo darbo grupė, daug dėmesio buvo skirta vizualios medžiagos, antraščių etiškumui, nekaltumo prezumpcijai, politikų ir žiniasklaidos santykiams, skirčiai tarp žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų.
Pagrindiniai Kodekso principai išlieka – didžiausias dėmesys skiriamas žiniasklaidos profesionalumui, žmogaus teisėms, pačių žurnalistų profesiniams tarpusavio santykiams. Kita vertus, naujajame Kodekse atsisakyta deklaratyvių straipsnių ir nebeaktualių nuostatų, siekta, kad teiginiai būtų aiškesni, konkretesni, vengiama dviprasmiškų formuluočių. Kodeksas, palyginti su ankstesniu, yra trumpesnis, jame – 66 straipsniai. Kodekse aptariami darbo su interneto šaltiniais etikos standartai, žurnalisto raiškos viešojoje erdvėje, tarp jų ir socialinėse medijose, principai.
Visuomenės informavimo etikos kodekse įtvirtinta principinė nuostata, vertinant žurnalisto santykį su politinėmis partijomis ir valdžios institucijomis – žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.
Atsižvelgiant į visuomeninių organizacijų ir kitų suinteresuotų asmenų siūlymus, Kodekse tiksliau formuluoti reikalavimai antraščių ir iliustracijų atitikimui kūrinio turiniui, klaidų taisymui, suicidinių atvejų vaizdavimui.
Atstovų susirinkime dalyvavo Visuomenės informavimo etikos asociacijos steigėjų (Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos), o taip pat Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos atstovai.
