Interneto protokolo TV (IP TV)

IP televizija, arba televizija interneto protokolu (angl. Internet protocol), – viena moderniausių ir pažangiausių televizijos rūšių. Jos pradžia laikomi 1994-ieji, kai JAV naujienų kanalas ABC pirmą kartą žinias transliavo internetu. Lietuvoje pirmosios transliacijos internetu pradėtos prieš kelerius metus, o visavertė IP televizija vartotojams pasiūlyta 2007 m.

 

Nors IPTV nėra naujiena, vartojant šį terminą iki šiol neretai painiojamasi. Dažniausia IPTV lyginama su internetine televizija – galimybe peržiūrėti vaizdo medžiagą, kurią galima rasti daugelyje populiarių informacinių arba pramoginių portalų (pvz., Youtube).

 

IPTV neretai apibūdinama tiesiog kaip skaitmeninė televizija. Tačiau toks palyginimas irgi netikslus. Terminas skaitmeninė apibūdina tik TV signalo perdavimo būdą. Dėl to skaitmenine galima įvardyti bet kurią televiziją (pvz., antžeminę arba palydovinę), transliuojančią TV turinį iš siųstuvo į vartotojo televizorių skaitmeniniais signalais.

 

Žinoma, IPTV turi visas įprastines galimybes – vartotojams siūlomas standartinis TV kanalų paketas: visos lietuviškos televizijos ir populiariausi užsienio kanalai. O už papildomą kainą IPTV žiūrovas gali užsisakyti įvairius kanalų rinkinius: pvz., sporto, filmų, pažintinių laidų, animacinių filmų ir pan. Beje, interaktyviosios IPTV tiekėjai šiuo metu siūlo ir daugiausia raiškiosios televizijos (HD) kanalų.

 

Vis dėlto IP televizija vartotojams siūloma kur kas daugiau galimybių nei skaitmeninė vaizdo ir garso kokybė bei internetinės transliacijos. IPTV tarsi sujungia visas interneto, įprastinės televizijos bei vaizdo leistuvo galimybes ir siūlo vartotojui daugybę tokių paslaugų, kurių negali pasiūlyti jokia kita televizija.

 

Jau minėta, kad IP televiziją galima žiūrėti tiek kompiuterio ekrane, tiek įprastai – per televizorių, prie kurio prijungiamas TV priedėlis. Šis nedidelis prietaisas, įjungtas į interneto tinklą, priima TV signalus ir pavertęs juos „suprantama kalba“ perduoda televizoriui.

 

TV priedėlis veikia kaip kompiuteris ir vaizdo leistuvas. Tai leidžia pasiūlyti vartotojams tokias paslaugas, kaip virtualią vaizdo nuomą (angl. VOD arba video on demand), virtualųjį kino teatrą, asmeninį vaizdo leistuvą (angl. PVR arba personal video recorder), TV transliacijų valdymą (angl. time shifting), įvairius žaidimus, naršymą internete, pokalbių svetaines, elektroninę prekybą ir t.t.

 

Viena iš populiariausių IP televizijos paslaugų – virtuali vaizdo nuoma. Tai tarsi virtuali visą parą veikianti videoteka, kurioje galima išsinuomoti norimą filmą, dokumentinę laidą, mokomąją programą, muzikos koncertą, vaizdo siužetą ir pan. Interaktyviosios IPTV tiekėjai žiūrovams siūlo tūkstančius skirtingų pavadinimų filmų ir kitos vaizdinės medžiagos. Kiekvieną savaitę vaizdų archyvas papildomas naujais filmais, laidomis ir siužetais. Taip pat patogi nieko nekainuojanti transliacijos sustabdymo paslauga. Ji leidžia sustabdyti transliuojamą filmą arba sporto varžybas ir po kurio laiko žiūrėti nuo tos pačios vietos.

 

Prognozuojama, kad IP televizijos žiūrovų skaičius visame pasaulyje augs labiausiai iš visų televizijos rūšių ir netolimoje ateityje pralenks kabelinės bei antžeminės televizijos žiūrovų skaičių.

Atgal